2019 m. birželio 27 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, [email protected]
Versija spausdinimui
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Nauji leidiniai (Atnaujinta 2019-06-18)
Išleistas albumas „Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai“, skirtas sovietinės ir nacistinės okupacijos laikotarpiu represuotiems ministrų kabinetų nariams atminti
2019-06-27

Prieš 70 metų, 1949 m. birželio 27 d., Raseinių aps. Raseinių vls. Pakapurnio k. apylinkėse, netoli gyventojo Paulausko sodybos, žuvo Kęstučio apygardos Birutės rinktinės vadas Bronislovas Neverdauskas-Rūkas, Beržas, rinktinės štabo narys Alfonsas Augustinas Pakarklis-Kilpa, Puta ir du jų bendražygiai.


2019-06-25

Birželio 20 d. Tuskulėnų memoriale įvyko spaudos konferencija, skirta paskutinio kovojančio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikų atradimui.

Tris dešimtmečius ieškoti A.Kraujelio-Siaubūno palaikai rasti neveikiančiose Vilniaus našlaičių kapinėse.

Daugiau


2019-06-19

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuojamuose, Vilniaus universiteto archeologo Gintauto Vėliaus vykdomuose tyrimuose Vilniaus Našlaičių kapinėse aptikti 5 asmenų palaikai su šautiniais sužalojimais. Genetiniai tyrimai patvirtino vienų iš jų tapatybę – tai paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai.

Plačiau apie Antaną Kraujelį-Siaubūną ir jo palaikų paieškas bus kalbama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Vilniaus universiteto atstovų spaudos konferencijoje, kuri įvyks ketvirtadienį, birželio 20 d., 10 val. Tuskulėnų memoriale (Žirmūnų g. 1F), Konferencijų salėje.

Daugiau


2019-06-19

Birželio 15 d. įvyko pėsčiųjų žygis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų vado, 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago kovų keliais.
Šiuo žygiu pradėtas naujas 22 km. maršrutas Merkinė – Kasčiūnai – Merkinė.

Daugiau


2019-06-18




IN MEMORIAM DALEI

1960–2019


2019-06-18

Birželio 26 d., trečiadienį, 17 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Laisvės al. 39, Kaunas) bus atidaroma paroda apie lietuvius Kengyro sukilime.

Paroda skirta 1954 m. gegužės 16 – birželio 26 d. Kengyro lageryje (Kazachijos SSR Karagandos sr.) vykusiam politinių kalinių sukilimui atminti. Daugiau kaip 40 dienų trukęs politinių kalinių sukilimas buvo žiauriai numalšintas, tarp žuvusiųjų ir sužeistųjų buvo ir lietuvių.

Daugiau


2019-06-18

Birželio 14 d., Gedulo ir vilties dieną, Raseiniuose, Nepriklausomybės gynėjų aikštėje buvo atidengti 4 m. aukščio memorialiniai ženklai Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signatarams Jonui Žemaičiui-Vytautui ir Petrui Bartkui-Žadgailai atminti.
Šiais paminklais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras įgyvendina savo siekį 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signatarus įamžinti jų tėviškėse.

Daugiau


2019-06-18

Birželio 13 d. Signatarų namų salėje įvyko albumo „Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai” sutiktuvės. Albumas skirtas 45-iems Lietuvos Vyriausybės ministrų kabinetų nariams, represuotiems sovietų ir nacių okupacijų metu. Šiuo laikotarpiu 16 ministrų buvo sušaudyta, 13 mirė kalėjimuose, lageriuose ar tremtyje, dar 16-ai pavyko sugrįžti iš represijų vietų.

Daugiau


2019-06-18

Birželio 14 d. minint Gedulo ir vilties dieną LGGRTC kiemelyje tradiciškai vyko atminimo valanda-koncertas, kuriame dalyvavo Veronika Povilionienė, „Ratilai“ ir „Blezdinga“. Skambėjo dainos, primenančios sovietmečiu represuotų Lietuvos gyventojų išgyvenimus. Prisimintas pasipriešinimas okupacijai, noras grįžti į tėvynę ir siekis atkurti nepriklausomą Lietuvą.


2019-06-13

Birželio 14 d., Gedulo ir vilties dieną, Raseiniuose bus atidengti memorialiniai ženklai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signatarams Jonui Žemaičiui - Vytautui ir Petrui Bartkui - Žadgailai atminti.
Atminimo ženklai pastatyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro lėšomis, autorius a.a. skulptorius Jonas Jagėla.


2019-06-13


Kviečiame drauge paminėti
Gedulo ir vilties dieną bei Okupacijos ir genocido dieną
.

Nemokamų renginių programa


2019-06-12

Birželio 6-8 d. LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė ir LGGRTC vyresn. specialistas Dalius Stancikas lankėsi Rumunijos mieste Sighet. Vizito tikslas – supažindinti Rumunijos gyventojus su Lietuvos ginkluotu pasipriešinimu 1944-1953 m., pasikeisti darbo patirtimi su sovietų okupacijos ir laisvės kovų Rumunijoje tyrėjais ir įamžintojais, susitarti dėl bendros jaunų istorikų stovyklos Rumunijoje.
Vizitas vyko rumunų kvietimu.

Daugiau


2019-06-11

Prieš 70 metų, 1949 m. birželio 11 d., Tauragės aps. Skaudvilės vls. Kavadonių k. žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS Tarybos narys, Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo viršininkas, kapitonas Vytautas Gužas-Galiandra, Mindaugas, Kardas.


2019-06-08

Prieš 70 metų, 1949 m. birželio 8 d., Tauragės aps. Tauragės vls. Sungailiškių k. apylinkių Kaziškės miške sunaikintas Kęstučio apygardos štabas. Žuvo apygardos vadas Aleksas Miliulis-Algimantas, Neptūnas, Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Steponas Venckaitis-Biliūnas, Girėnas. Su papildomomis karinėmis pajėgomis toliau šukuojant mišką, birželio 9 d. nukautas apygardos štabo narys Albertas Norkus-Linksmutis.


2019-06-08

Prieš 70 metų, 1949 m. birželio 8 d., Raseinių aps. Viduklės vls. Griaužų k. apylinkėse žuvo Kęstučio apygardos vado antrasis pavaduotojas ir Birutės rinktinės vadas Edmundas Kurtinaitis-Kalnius bei grupės vadas Stasys Šneideris-Varguolis.


2019-06-05

Maloniai kviečiame į albumo “Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai” sutiktuves 2019 m. birželio 13 d., ketvirtadienį, 17 val. Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, Vilniuje.

Albumas skirtas 45-iems Lietuvos Vyriausybės ministrų kabinetų nariams, represuotiems sovietų ir nacių okupacijų metu. Šiuo laikotarpiu 16 ministrų buvo sušaudyta, 13 mirė kalėjimuose, lageriuose ar tremtyje, dar 16 pavyko sugrįžti iš represijų vietų.

Renginyje dalyvaus: Ramunė Driaučiūnaitė, leidinio sudarytoja, LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja,
dr. Algimantas Kasparavičius, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas,
Virginija Skučaitė, paskutinio Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto vidaus reikalų ministro Kazimiero Skučo dukterėčia.
Renginio organizatoriai – Lietuvos gyventojų genocide ir rezistencijos tyrimo centras ir Lietuvos nacionalinis muziejus.


2019-06-03

Gegužės 30 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko diskusija „Jonas Žemaitis – praeities herojus ar ateities influenceris?“ Diskusijoje dalyvavo LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, LR Seimo Laisvės premijų komisijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, VU istorikas Norbertas Černiauskas ir „Šiandienos istorija“ kūrėjai Mantas ir Paulius. Svarstyta, kuo svarbi Jono Žemaičio asmenybė partizaniniam karui ir kaip jis galėtų būti pristatomas šiandienos visuomenei. Taip pat renginio metu šiltais prisiminimais apie Joną Žemaitį dalinosi jo dukterėčia Aušra Marija Vilkienė.


2019-05-27

Minėdami 110-ąsias Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko, faktinio Lietuvos valstybės vadovo Jono Žemaičio gimimo metines kviečiame dalyvauti atviroje diskusijoje „Jonas Žemaitis – praeites herojus ar ateities influenceris?“!


2019-05-22

Gegužės 25 d., šeštadienį, Lazdijų rajone įvyks renginys „Dainavos apygardos partizanų takais”.
Renginio pradžia – 10 val. Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje, pabaiga – 17 val. Seirijuose.

Programa


2019-05-20

Maloniai kviečiame į parodos „Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16 – birželio 26 d.“ atidarymą!

Atidarymas vyks gegužės 24 d., penktadienį, 15 val. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1F, Vilnius).
Parodos rengėjai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus.

Daugiau


2019-05-20

Gegužės 19 d. Partizanų dienos proga Jurbarko raj., Šimkaičių – Girdžių seniūnijose, įvyko tradicinis, kasmetinis pėsčiųjų žygis.
13 km. žygyje dalyvavo apie 400 žygeivių, tarp kurių buvo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovai, Jurbarko rajono mokyklų mokytojai ir moksleiviai, vietos gyventojai, kariūnai.

Daugiau


2019-05-20

Gegužės 18 d. Simno kapinėse, Alytaus rajone, buvo palaidoti partizano, kario savanorio Albino Ivanausko-Topolio, Perlo palaikai.
Palaikai buvo rasti pernai kasinėjant Našlaičių kapines Vilniuje, netoli LLKS Gynybos pajėgų vado A. Ramanausko-Vanago užkasimo vietos.
Šv. Mišios buvo aukojamos Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.

Daugiau


2019-05-20

Birželio 15 vyks pėsčiųjų žygis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų vado, 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago kovų keliais.

Šiuo žygiu bus pradedamas naujas 22 km. maršrutas Merkinė – Kasčiūnai – Merkinė.

Pagrindiniai organizatoriai – Dzūkijos nacionalinis parkas, Merkinės krašto muziejus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.


2019-05-17

Kviečiame į pėsčiųjų žygį partizanų vado Jono Žemaičio – Vytauto 110-osioms gimimo metinėms paminėti!

Žygis vyks: gegužės 19 d. Jurbarko raj., Šimkaičių – Girdžių seniūnijose.
Žygio ilgis: 12,5 km.
Žygio pradžia: 10 val. prie Paskynų bendruomenės namų (Paskynų g. 46, Paskynų k., Šimkaičių sen.).
Atvykimas: nuo 146 kelio Šilinė – Raseiniai sukam į Vadžgirį, 4501 keliu važiuojam 6 km. ir pasukam į Paskynus 1723 keliu (1,3 km.).

Daugiau


2019-05-17

Lygiai taip, kaip išpranašauta partizano Broniaus Krivicko eilėraštyje, į gimtinę sugrįžta partizanas nuo Simno, Skovagalių kaimo, Albinas Ivanauskas-Topolis, Perlas. Sugrįžta nusikratęs „suplėkusios šimtmečių dangos“, nes 62 metus buvo priešų paslėptas, užkastas taip, kad niekas niekada jo nerastų, pasmerktas myriop kaip „banditas“, „plėšikas“, nežmogus. Tačiau grįžta garbingai: šiemet paskelbtais Lietuvos nepriklausomybės kovų atminimo metais, per savo 92-ąjį gimtadienį, nors istorijoje visada liks jaunas, 30-etis – tokio amžiaus buvo sušaudytas už tai, kad nepakluso nuožmių atėjūnų valiai.

Daugiau


2019-05-17

Gegužės 18 – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena

Minėjimo Tauragėje programa:
11.00 val. Padėkos Šv. Mišios už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus Švč. Trejybės bažnyčioje Tauragėje
12.15 val. Renginys Lietuvos partizanams pagerbti bažnyčios skvere, prie paminklo partizanams
12.45 val. Eisena nuo Švč. Trejybės bažnyčios aikštės Tauragės Jono Viktoro Kalvano parko link, prie paminklo Vincui Kudirkai.
13.00-18.00 val. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginiai Kalvano parke:
13.00 val. Nacionalinių orlaivių ir NATO naikintuvų skrydis
13.15 val. GSK parodomoji programa ir stilizuotos salvės
13.30– 18.00 val. Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų padalinių ginkluotės, technikos, ekipuotės ir logistikos ekspozicijų lankymas, NATO padalinių, studijų LKA, šauktinių ir savanorių tarnybos pristatymas, kvietimas įveikti ne vieną žaidybinę kliūtį ar karinę užduotį kartu su kariais ir būsimaisiais karininkais. Nepriklausomybės kovų rekonstrukcija, karinės parodomosios operacijos.
16.00 val. Parodomoji karinė operacija
14.00-17.00 val. Koncertinė programa pagrindinėje scenoje

Plačiau – internetinėje sveitainėje www.kam.lt


2019-05-17

Prieš 70 metų, 1949 m. gegužės 17 d., Jurbarke gimė antisovietinio pasipriešinimo dalyvė, pogrindinės spaudos platintoja Angelė Paškauskienė (mirė 1985 m. sausio 9 d. Vilniuje).


2019-05-10
Sveikiname 19-ojo nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatus!

Visus laureatus ir jų mokytojus kviečiame diplomus ir dovanas atsiimti gegužės 13 d.–liepos 1 d. adresu Didžioji g. 17/1, Vilnius arba susisiekti tel. (8 5) 275 52 61 dėl dovanų perdavimo kitais būdais.
Prieš atvykstant atsiimti dovanų prašome iš anksto nurodytu telefonu susitarti dėl atvykimo laiko. Konkurse dalyvavusiems, bet netapusiems laureatais mokiniams, bus paruošti ir į mokyklas išsiųsti konkurso dalyvio pažymėjimai.

Laureatų sąrašas

2019-05-10

Prieš 90 metų, 1929 m. gegužės 10 d., Marijampolės aps. Krosnos vls. Naujienos k. gimė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjas kun. Juozas Zdebskis (žuvo 1986 m. vasario 5 d. Šalčininkų r. kelyje Kalesninkai–Eišiškės, ties posūkiu į Valkininkus).


2019-05-08

Prašome pagalbos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pradeda vykdyti Leipalingio miestelio teritorijoje surastų ir bendrame kape palaidotų pokario partizanų atpažinimo (identifikavimo) darbus.

Šiam tikslui sudarytas Leipalingio valsčiuje ir palei valsčiaus ribą išsidėsčiusiuose gretimuose kaimuose (t.y. teritorijoje, iš kurios partizanų kūnai galėjo būti vežami į valsčiaus centrą) žuvusiųjų partizanų sąrašas. Taip pat sudarytas sąrašas asmenų, apie kuriuos turime dokumentuotų liudijimų, jog jų kūnus čekistai atvežė į Leipalingį.

Prašome atsiliepti visus, kurie turi bet kokios informacijos apie sąrašuose minimų asmenų užkasimo arba palaidojimo vietas, taip pat bet kokios informacijos (pvz., žodinių liudijimų apie sužeidimus, persirgtas ligas, fotografijų ir pan.), galinčios padėti atpažinti (identifikuoti) atrastų pokario pasipriešinimo dalyvių palaikus.

Informaciją prašome siųsti adresu: [email protected]

Atvežtieji į Leipalingį (sąrašas)
Leipalingio valsčiuje ir gretimuose kaimuose žuvę partizanai (sąrašas)


2019-05-08

Gegužės 4 d. Čikagoje atidengtas paminklas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Paminklo idėją įgyvendino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Užsienio reikalų ministerija ir JAV lietuvių bendruomenė. Autorius – skulptorius Jonas Jagėla.
Anot iškilmėse dalyvavusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Pasaulio lietuvių centre A. Ramanausko-Vanago atminimas bus puoselėjamas, o „didvyrio istorija bus perduodama iš kartos į kartą, liudydama heroizmą, meilę ir ištikimybę Tėvynei Lietuvai“.


2019-05-04

Prieš 60 metų, 1959 m. gegužės 4-osios naktį, Šilalės r. Buišių k. gyventojo Kazio Nogniaus namuose žuvo paskutiniai Šilalės krašto partizanai Petras Povilas Oželis-Jaunutis ir Feliksas Urbonas-Algirdas.


2019-04-28

Prieš 70 metų, 1949 m. balandžio 28 d., Kuršėnų aps. Tryškių vls. Birbiliškės miške žuvo Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vadas Ignas Šapkūnas-Meisteris, Buržujus ir partizanas Gureckas.


2019-04-21

Prieš 110 metų, 1909 m. balandžio 21 d., Kėdainių aps. Ariogalos vls. Pagynėvio k. gimė vienas iš Tauro apygardos ir Lietuvos išlaisvinimo komiteto įkūrėjų Antanas Ylius-Vilkas (mirė 1994 m. liepos 8 d. Šiauliuose).


2019-04-19

Sveikindami su šv. Velykomis linkime,
kad Prisikėlimo šviesa ir dvasia aplankytų kiekvienus namus!
Tegul atbundanti gamta suteikia džiaugsmo ir tvirtybės.




LGGRTC darbuotojai ir generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė
Atvirukas iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių


2019-04-18
Balandžio 17-ą mirė skulptorius, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius, ilgametis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Jonas Jagėla.

A.a. Joną Jagėlą galima pagerbti ketvirtadienį (nuo 12 val.) ir penktadienį Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12). Urna išnešama penktadienį 13.40 val.

Jonas Jagėla sukūrė kelias dešimtis paminklų, daugiausia skirtų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyviams.
Paskutinis J. Jagėlos darbas – paminklas Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui gegužės pradžioje bus pastatytas Čikagoje.

Daugiau

2019-04-18
Balandžio 17 d. Tuskulėnų rimties memorialiniame komplekse vyko susitikimas su 1941 m. tremtiniu Vitaliu Staugaičiu. Jis pasidalino atsiminimais apie vaikystę Lietuvoje ir pirmuosius okupacijos metus, tremtį Altajaus krašte ir Jakutijoje bei grįžimą į tėvynę po daugybės metų. Renginio metu buvo rodomi piešiniai, kuriuose pavaizduoti skaudūs tremties epizodai, ir nuotraukos iš 1989 m. vykusios ekspedicijos į Jakutiją. Baigiantis susitikimui LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pasveikino V. Staugaitį neseniai sulaukus 90-mečio ir įteikė atminimo dovanas.

2019-04-15

Prieš 110 metų, 1909 m. balandžio 15 d., Kėdainių aps. Šėtos vls. Pramislavos k. gimė pasaulyje pagarsėjusios maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorė, politinė kalinė ir kankinė Adelė Dirsytė (mirė 1955 m. rugsėjo 26 d. Chabarovsko ligoninėje, Chanarovsko kr. (Rusija).


2019-04-11
Kviečiame į susitikimą su 1941 m. tremtiniu, ekspedicijos „Lena 89“ vedliu, atsiminimų knygos „Lenos deltoje ne savo noru“ autoriumi Vitaliu Staugaičiu!

2019-04-03

Europos Parlamento rezoliucijos dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo metinės

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo, nulėmusią Europos atminties ir sąžinės platformos įkūrimą. Jau aštuntus metus Platforma kviečia totalitarizmo istoriją tiriančius nacionalinius institutus bendradarbiauti kuriant bendrą tinklą bei prisidėti rengiant visos Europos dokumentų centrą ar memorialą totalitarinių režimų aukoms atminti.

Daugiau


2019-03-28

Prieš 100 metų, 1919 m. kovo 28 d., Marijampolėje gimė kovotojas už Katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų teises kun. Pranas Račiūnas (mirė 1997 m. rugpjūčio 24 d. Kaune).


2019-03-28

Prieš 70 metų, 1949 m. kovo 28 d., Ukmergės aps. Šešuolių vls. Užupėnų k. buvo sunaikintas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės štabo bunkeris. Žuvo rinktinės vadas Kazys Ališauskas-Spartakas, rinktinės štabo narys ir rinktinės vado adjutantas Feliksas Mikalajūnas-Žalgiris ir rinktinės Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Bronius Morkūnas-Kirka.


2019-03-27
Teismas atmetė reikalavimą naujai tirti J. Noreikos – Generolo Vėtros veiklą

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pil. G. A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Šioje byloje G. A. Gochinas prašė teismo įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti savo istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva J. Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste. Centras G.A. Gochino medžiagą teismui įvertino kaip „nacių propagandos atkartojimą, kad už Holokaustą Lietuvoje neva atsakingi ne vokiečiai, o lietuviai.“
Teismas pabrėžė, kad Centro 2018-07-18 raštas G.A. Gochinui „yra išsamus, detalus, jame aptariami visi pagrindiniai pareiškėjo klausimai dėl Jono Noreikos veiklos, pateikta Centro pozicija dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, susijusių su Jono Noreikos asmenine ir darbinės veiklos įtaka žydų žudynėms. Centro 2018-07-18 rašte išdėstyta pozicija yra aiški, pateikiami konkretūs Centro dėstomų argumentų pagrindai, t. y. istorinių tyrimų, archyvų duomenys, istorinis aplinkybių kontekstas, mokslinių straipsnių ištraukos. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodomais teiginiais, kad Centro atsakymai pateikti selektyviai pasirenkant atsakymo temas, iš ginčijamo rašto turinio matyti, kad Centras pateikė visapusišką poziciją dėl Jono Noreikos veiklos“.

Visas teismo sprendimas – čia.

2019-03-27
Atsižvelgdamas į viešoje erdvėje išsakytas kontraversijas Jonui Noreikai (Generolui Vėtrai) LGGRT centras, papildomai įvertinęs antinacines J. Noreikos veiklos aplinkybes, skelbia savo paaiškinimą.

Centro nuomone, J. Noreikos veikla nelaikytina kolaboravimu, nes nacių okupacijos metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis taip pat aktyviai veikė antinaciniame pogrindyje, padėjo Šiaulių žydų gelbėtojams. Už antinacinį pasipriešinimą J. Noreika dvejus metus buvo kalinamas Štuthofo koncentracijos lageryje.

Centras taip pat pažymi, kad:
- Lietuvoje įvestas nacių okupacijos režimo tipas skyrėsi nuo okupacinio režimo tipo Vakarų Europos dalyje;
- Vokiečiai stengėsi parodyti, kad už žydų žudymą atsakingi lietuviai;
- 1941 m. okupuotos Lietuvos gyventojai nesuvokė getų kaip Holokausto dalies;
- 1975 m. JAV administracija iš kaltinamųjų sąrašų išbraukė Lietuvos Laikinosios vyriausybės vadovą ir vidaus reikalų ministrą, kurie buvo kaltinami panašiai kaip J. Noreika – kolaboravimu su naciais ir prisidėjimu prie žydų izoliavimo;
- geto vidaus struktūros – žydų taryba ir vidaus policija – taip pat susilaukia kaltinimų kolaboravimu, tačiau šių struktūrų vadovams Kaune kabo atminimo lentos.

Plačiau
2019-03-27
Kovo 21–22 d. Vroclave, Lenkijoje vyko Europos atminties ir sąžinės platformos (Platform of European Memory and Conscience) narių susitikimas, kuriame LGGRTC atstovavo vyresnioji specialistė Greta Paskočiumaitė. Susitikimas skirtas asmenų, bandžiusių pereiti geležinę uždangą, teisinės reabitacijos ir kompensacijos temai bei Platformos 2019 m. veiklų planavimui. Susitikime dalyvavo totalitarinius režimus tiriantys mokslininkai iš Čekijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos, Vengrijos, Vokietijos. Dalintasi šalių praktika tiriant komunizmo nusikaltimus ir per 30 metų pasiektais rezultatais.

Daugiau

2019-03-25

Prieš 70 metų, 1949 m. kovo 25–28 d., vyko vienas didžiausių Lietuvos gyventojų trėmimų kodiniu pavadinimu „Bangų mūša“ (ištremta apie 30 tūkst. žmonių).



Kovo 25-ąją, pirmadienį, nuo 10 iki 17 val. Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (Aukų g. 2A, Vilnius) nemokamas muziejaus lankymas.

Kviečiame apsilankyti!

2019-03-25
Kovo 10-15 d. nacionalinio konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatai Gytis Sarapinas, Kamilė Endriuškaitė ir Diana Brazaitė, lydimi LGGRTC vyriausiosios istorikės Dalios Narušienės, lankėsi Europos Parlamente Strasbūre.

2019-03-24

Prieš 70 metų, 1949 m. kovo 24 d., Utenos aps. Leliūnų vls. Nolėnų k. gyventojo J. Šimonėlio sodyboje sunaikintas Vytauto apygardos Liūto rinktinės bunkeris. Žuvo Šiaurės rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vado pavaduotojas ir Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis, apygardos vado adjutantas Albertas Guobužas-Šamas ir penki jų bendražygiai.


2019-03-21

Prieš 90 metų, 1929 m. kovo 21 d., Čikagoje (JAV) gimė Lietuvos geologas, disidentinio sąjūdžio dalyvis, Lietuvos Helsinkio grupės narys, pogrindinio leidinio „Perspektyvos“ leidėjas, straipsnių „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikoje“  ir „Aušroje“ autorius, politinis kalinys Vytautas Skuodis (mirė 2016 m. gruodžio 7 d. Vilniuje).


2019-03-19
Sulaukęs 96-erių kovo 18 d. mirė Lietuvos partizaninio karo dalyvis, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio organizacijos štabo viršininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas Vytautas Balsys-Uosis.

Velionis bus pašarvotas kovo 19 d. 16 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje. Laidotuvės kovo 20 d. 15 val. Romainių kapinėse.

2019-03-18

Prieš 70 metų, 1949 m. kovo 18 d., Šiaulių aps. Klovainių vls. Laipuškių k. žuvo Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės vadas Jonas Vitautas Česnakavičius-Valas, Daujotas, rinktinės Organizacinio skyriaus viršininkas Anicetas Algirdas Meškauskis-Vanagaitis, Lapinas ir partizanas Jonas Ivanauskas-Lizdeika.


2019-03-15

Prieš 110 metų, 1909 m. kovo 15 d., Palangoje gimė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininkas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, partizanų generolas, ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas (1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime).


2019-03-13
Kovo 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre pripažino, kad sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas prilygsta lietuvių tautos genocidui.
2015 m. tas pats Strasbūro teismas buvo paskelbęs, kad Lietuva partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui.
LGGRTC gen. direktorė Birutė Burauskaitė naująją Strasbūro teismo nutartį įvertino kaip Lietuvos laimėjimą.

Daugiau

2019-03-13

Genocido tyrimo centras nepasiduos vulgariam spaudimui

Jau metus laiko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau - Centras) sulaukia nuožmaus reikalavimo sudėtingą ir skausmingą Lietuvos istoriją vertinti ne pagal istoriografijoje priimtus metodus, ne pagal istorinius faktus, bet pagal atskirų asmenų norus. Šis spaudimas pasireiškia dešimtimis skundų įvairioms valstybės institucijoms, redakcijoms, užverčiant Centrą paklausimais, viešoje erdvėje, taip pat ir tarptautinėje, skleidžiant netiesą apie Centrą, Lietuvą, istorinius veikėjus, šmeižiant bei atvirai grasinant sunaikinti Centrą arba pakeisti jo vadovybę. Vienas iš tokių netiesos skleidimo atvejų baigėsi tuo, kad pernai minint Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines jo gimimo vietoje, New Britaine (JAV), buvo nelauktai atsisakyta ilgai siekto susitarimo pastatyti partizanų vadui Centro pagamintą paminklą.

Daugiau


2019-03-13
Kovo 8 d. Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje vyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas. Jame dalyvavo LGGRTC Atminimo programų skyriaus vedėja Dalė Rudienė ir šio skyriaus vyresnysis istorikas Benas Navakauskas. Gimnazistams pristatytos programos „Okupacijų istorija jaunimui“ bei „Partizaninis karas Lietuvoje“.

2019-03-07

Prieš 70 metų, 1949 m. kovo 7 d. Alytaus aps. Kalesninkų miške buvo sunaikinti du Dainavos apygardos štabo bunkeriai: prie Žemaitėlių ir Jotiškių k. Viename – Dainavos apygardos štabo – bunkeryje MGB agentai „Rytas“ (Algirdas Skinkys) ir „Varnas“ (būsimas garsus LSSR poetas Kostas Kubilinskas) nušovė miegantį Šarūno rinktinės vadą, nuo 1948 m. lapkričio mėn. laikinai ėjusį Dainavos apygardos vado pareigas Benediktą Labėną (Labenską)-Kariūną. Kitame – Kazimieraičio rinktinės štabo – bunkeryje žuvo Dainavos apygardos vado pavaduotojas ir Kazimieraičio rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas Viktoras Kazlauskas-Vanagas, šios tėvūnijos būrio vadas Jonas Kazlauskas-Šermukšnis ir partizanas Petras Šilanskas-Labutis.


2019-02-28

Prieš 70 metų, 1949 m. vasario 28 d., Kauno aps. Veiverių vls. Girininkų II k. gyventojo Vinco Klimausko namuose žuvo Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas Stanislovas Jaloveckas-Kiškis, Mindaugas, štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Andrius Naudžius-Beržas, Arlausko kuopos vadas ir rinktinės štabo viršininkas Jonas Skučas-Kęstutis ir būrio vadas Bronius Naudžius-Žiemys.


2019-02-27
Lietuvos Respublikos Seime vyksta renginiai, skirti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Kovo 11 d. atvirų durų valandomis Seime vyks vaikų kūrybinės dirbtuvėlės, viktorina, koncertas. Taip pat bus galima aplankyti Kovo 11-osios Akto salę.
Kviečiame dalyvauti!

Renginių programa
 

2019-02-27
2019 m. vasario 17 d. LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinyje Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejuje įvyko fotografijų parodos „Šaulys – Tėvynės labui”, skirtos 100-osioms Lietuvos šaulių sąjungos metinėms paminėti, atidarymas. G. Matulionio 103-iosios šaulių kuopos vadas Ramūnas Šerpatauskas pristatė Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo ir veiklos istoriją.

Daugiau

2019-02-25
Vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje pristatyta LGGRTC išleista rusų rašytojo Vladislav Ogarkov apybraiža „Mano draugas Lapinskas“. Pristatyme dalyvavo Norilsko lagerio kalinio Vinco Lapinsko artimieji ir pažįstami, lietuviško leidinio sudarytoja, LGGRTC atstovai bei istorija susidomėję žmonės.

2019-02-19
Vasario 16 d. LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Atminimo programų skyriaus vedėja Dalė Rudienė, vyriausioji istorikė Dalia Narušienė ir vyriausioji specialistė Jolanta Sinkevičiūtė dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime prie Televizijos bokšto. Po vėliavos pakėlimo ceremonijos generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė Telecentro atstovams perdavė nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatų Algirdo Žostauto ir Robertos Beleckaitės darbą „Žmonių tvirtybės bokštas“ (Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centras, mokytojai Jonas Rabačiauskas ir Birutė Krasuckienė).

2019-02-19
Vasario 15 dieną Minaičių kaime (Grinkiškio sen., Radviliškio r. sav) įvyko Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos paskelbimo 70-ųjų metinių minėjimas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio memoriale. Renginį organizavo Radviliškio rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Daugiau

2019-02-15

Prieš 70 metų, 1949 m. vasario 16 d., Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Minaičių k. Miknių sodyboje Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje paskelbta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracija– konstitucinės reikšmės dokumentas, liudijantis Lietuvos valstybės tęstinumą okupacijos sąlygomis.


2019-02-14
Prieš 70 metų, 1949 m. vasario 10–20 dienomis įvyko vientelis Lietuvos partizanų suvažiavimas. Vidury okupuotos Lietuvos, ankštame šešių kvadratinių metrų bunkeryje, partizanų vadai dešimt parų tarėsi dėl Lietuvos ateities.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) 1949 m. vasario 16 d. deklaracija laikytina panašaus lygmens aktu, kaip ir 1918 m. vasario 16 d. ar 1990 m. kovo 11 d. nepriklausomybės aktai. Nuo šių dviejų aktų 1949-ųjų deklaracija skiriasi nebent tuo, kad jos nepavyko taip greitai realizuoti ir kad jos paskelbimo kaina buvo žymiai didesnė.

Daugiau

2019-02-12

Lietuvos ypatingasis archyvas maloniai kviečia į parodą
LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS
1949 m. vasario 16 d.
DEKLARACUA
IR JOS SIGNATARAI
Paroda atidaroma 2019 m. vasario 14 d. 16 val.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, Vilniuje
Paroda veikia 2019 m. vasario 14 d. kovo 31 d.


2019-02-06
„1941 m. birželio 22 d. kilus Vokietijos–SSRS karui Lietuvoje prasidėjo ir po visą kraštą išplito sukilimas. Jo centru tapo Kaunas, kur birželio 23 d. per sukilėlių užimtą Kauno radiofoną (…) paskelbta apie atkuriamą laisvą, nepriklausomą Lietuvą ir Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtį. Tai suteikė naują impulsą visoje Lietuvoje, pradėjo sparčiai formuotis ginkluotosios lietuvių sukilėlių grupės. (…) Tolesnis šių sukilimo metu susiformavusių karinių-partizaninių formuočių likimas priklausė nuo vokiečių“, – rašoma Arūno Bubnio knygoje „Lietuvių policijos batalionai 1941–1945 m.“

8diena.lt pateikia istorikų pokalbį apie šią knygą, apie itin dramatišką, netgi tragišką kai kurių jaunų vyrų likimą, apie tai, kaip laisvės kovotojai virsta nusikaltėliais žmogiškumui, apie trapų egzistencinį pasirinkimą tarp savo ir kito mirties, apie vieną skaudžiausių, jautriausių ir mažai nagrinėtų Lietuvos istorijos laikotarpių.

Daugiau

2019-02-04
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras internetinėje svetainėje www.kgbveikla.lt baigė publikuoti dokumentus apie nusikalstamą Raudonosios armijos veiklą Lietuvoje 1939-1949 m. Baigiamajame etape atskleidžiami Raudonosios armijos nusikaltimai prieš Lietuvos okupaciją ir iškart po jos.

Daugiau

2019-01-30
Prieš 70 metų, 1949 m. sausio 31 d., Kupiškio aps. Aukštupėnų vls. Ožkinių k. žuvo Dariaus ir Girėno rinktinės partizanų būrio vadas Albinas Tindžiulis-Dėdė.

2019-01-25

Prieš 70 metų, 1949 m. sausio 25 d., Panevėžio aps. Smilgių vls. Padaugyvenės k. gyventojo A. Meškausko sodyboje žuvo Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės vadas Petras Masiulaitis-Virpša, Giria, rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Brazauskas-Žaibas, rinktinės vado asmens sargybinis Mečislovas Baltramiejūnas-Tadas ir keturi jų bendražygiai.


2019-01-25
2019 m. sausio 24 d. Rokantiškių kapinėse buvo palaidotas a.a. Petras Cidzikas.

Paskutinėje kelionėje vieną žymiausių disidentų ir visuomenininkų lydėjo žmona Vanda, dukra Rūta, anūkės, giminaičiai, taip pat bendražygiai, kovos bei dvasios bičiuliai.

Daugiau

2019-01-22
A.a. disidentą ir visuomenininką, pogrindžio spaudos platintoją, politinių bado akcijų iniciatorių, pirmųjų mitingų už laisvę organizatorių, Vyčio kryžiaus kavalierių Petrą Cidziką galima pagerbti trečiadienį nuo 13 val. Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo salėje (Šv. Ignoto g. 6, Vilnius).
Šv. Mišios ketvirtadienį 10 val. Šv. Ignoto bažnyčioje, karstas išnešamas 12 val.
Laidodotuvės Rokantiškių kapinėse.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

2019-01-21
Sausio 21-ą, paryčiais, mirė žinomas disidentas ir visuomenininkas, pogrindžio spaudos platintojas, politinių bado akcijų iniciatorius, pirmųjų mitingų už laisvę organizatorius, Vyčio kryžiaus kavalierius Petras Cidzikas.

Daugiau

2019-01-20

Prieš 70 metų, 1949 m. sausio 20 d., Marijampolės aps. Marijampolės vls. Liepynų k. sunaikintas Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabas. Žuvo rinktinės vadas Kazimieras Greblikas-Gegužis, Sakalas, rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Vytas (Vytautas) Kronkaitis (Krunkaitis)-Herbas, rinktinės štabo ir Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Algimantas, Skydas. Tą pačią dieną Vyšnialaukio k. žuvo rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Petras Terza-Stumbras.


2019-01-16
Kaip KGB atsilygindavo savo agentams

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo interneto svetainėje www.kgbveikla.lt pateikia 70 Lietuvos ypatingajame archyve esančių dokumentų, atskleidžiančių mažai žinomą LSSR KGB santykio su dirbančia agentūra aspektą – gerai dirbančių slaptųjų bendradarbių (agentų, patikimų asmenų ir konspiracinių butų laikytojų) materialinį skatinimą.

Daugiau

2019-01-15
Prieš 90 metų, 1929 m. sausio 15 d., Kretingos aps. Kretingos vls. Rūdaičių k. gimė antisovietinio pasipriešinimo dalyvė, Sausio 13-osios brolijos įkūrėja ir vadovė Jadvyga Bieliauskienė (mirė 2009 m. lapkričio 21 d.).

2019-01-12

Prieš 70 metų, 1949 m. sausio 12 d., Lazdijų aps. Leipalingio vls. Gerdašių k. gimė disidentas, kultūros veikėjas, vienas iš pogrindžio literatūrinio almanacho „Pastogė“ leidėjų Juozas Prapiestis (mirė 2013 m. Vilniuje).


2019-01-11
Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo.
Sausio 12 d. nuo 10 iki 18 val. ir sausio 13 d. nuo 10 iki 17 val.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1F, 1N) ekspozicijų lankymas nemokamas. Muziejaus konferencijų salėje – fotografo Viliaus Jasinevičiaus paroda „Vilniaus barikadose 1991” .

Kviečiame apsilankyti!

2019-01-10

Jeigu esi 5-12 kl. mokinys, domiesi Lietuvos istorija ir nori atskleisti savo talentus, kviečiame dalyvauti jau 19-tą kartą organizuojamame nacionaliniame mokinių konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ ir prisidėti prie istorijos įamžinimo. Susipažink su konkurso nuostatais ir savo rašto darbus, piešinius, dainas, video medžiagą, rankdarbius, fotografijas ir kitus darbus kartu su užpildyta dalyvio anketa siųsk adresu Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius arba el. paštu iki 2019 m. kovo 11 d.
Iškilus klausimams kreipkitės telefonu (85) 275 5261, arba el.paštu.


Konkurso nuostatai
Konkurso anketa


2019-01-06
Prieš 80 metų, 1939 m. sausio 6 d., Rokiškio vls. Ratkūnų k. gimė pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, pogrindinės spaudos platintojas, politinis kalinys Petras Plumpa.



2019-01-06

Prieš 90 metų, 1929 m. sausio 6 d., Tauragės aps. Skaudvilės vls. Skaudvilės mstl. gimė disidentas, pogrindžio spaudos tekstų autorius ir bendradarbis Stasys Stungurys.


2019-01-03
Prieš 100 metų, 1919 m. sausio 3 d., Kauno aps. Pakuonio vls. Bačkininkų k. gimė partizanas, pogrindinės spaudos platintojas Povilas Buzas (mirė 2012 m. sausio 13 d. Birštone).


Įvykių archyvas:
2018 metai
2017 metai
2016 metai
2015 metai
2014 metai
2013 metai
2012 metai
2011 metai
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”