2019.01.15 22:40 |Kategorija:  Cover news
REUTERS-Scanpix nuotr.

Didžiosios Britanijos parlamentas atmetė „Brexit“ sutartį (atnaujintas)

Londonas, sausio 15 d. (AFP-BNS). Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai antradienį vakare triuškinama balsų dauguma atmetė „Brexit“ sutartį, kurią ministrės pirmininkės Theresos May (Terezos Mei) vyriausybė praeitais metais suderino su Europos Sąjungos lyderiais, o šis žingsnis išprovokavo opoziciją inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybės vadove.

Per šį istorinį balsavimą Bendruomenių Rūmai 432 balsais prieš 202 atmetė Th. May planą, kaip turi būti užbaigta beveik penkis dešimtmečius trukusi Jungtinės Karalystės narystė Bendrijoje. Šis rezultatas yra vienas didžiausių pralaimėjimų, kada nors patirtas Britanijos premjero.

Dėl šio žingsnio Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES procesas atsidūrė nežinioje ir padidėjo pavojus, kad šalis turės palikti bloką be jokio susitarimo ir pereinamojo laikotarpio.

Iškart po balsavimo opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) pareiškė, kad Th. May patyrė „katastrofinį“ pralaimėjimą ir inicijavo įstatymų leidėjų balsavimą dėl nepasitikėjimo premjere. Ši interpeliacija turėtų įvykti trečiadienį.

Kalbėdama prieš parlamento nariams atiduodant balsus Th. May sakė, kad parlamentas „turi pareigą“ įgyvendinti 2016 metų „Brexit“ susitarimo rezultatus.

„Esu įsitikinusi, kad turime pareigą išpildyti Britanijos žmonių demokratinį sprendimą“, – pareiškė premjerė ir perspėjo parlamento nariu, kad ES nepasiūlys jokios „alternatyvios sutarties“.

„Balsavimas prieš sutartį yra balsavimas už neužtikrintumą, susiskaldymą ir labai realią („Brexit“) be jokio susitarimo grėsmę“, – sakė Th. May, bet jos žodžius palydėjo nepritariantys šūksniai sausakimšoje salėje.

„Kiekvieno iš mūsų atsakomybė šią akimirką yra didžiulė, nes tai yra istorinis sprendimas, sukursiantis mūsų šalies ateitį ištisoms kartoms“, – pridūrė ji.

Dauguma įstatymų leidėjų, įskaitant kai kuriuos įtakingus Th. May vyriausybės narius, visuomet buvo nusistatę prieš „Brexit“, todėl salų valstybę nuo pat 2016 metų referendumo draskė neišvengiami politiniai nesutarimai.

Likus kiek daugiau negu dviem mėnesiams iki planuojamo išstojimo kovo 29 dieną Britanija vis dar nėra apsisprendusi, ką daryti.

Dabar Th. May, kuriai gresia prarasti premjerės postą, privalo nuspręsti, ar ji mėgins organizuoti naują balsavimą, atidės „Brexit“ arba mėgins užtikrinti, kad šalis apskritai atsisakytų planų išstoti iš Bendrijos.

Sprendžiantis valstybės likimui šimtai triukšmingų „Brexit“ šalininkų ir priešininkų susirinko prie parlamento pastato Londone. Kai kurie mušė būgnus arba stūmė didžiules platformas su pagrindinius JK politikus išjuokiančiomis lėlėmis.

„Tai gali būti diena, vesianti mus į išstojimą be jokios sutarties!“ – sakė 25 metų Simonas Fisheris (Saimonas Fišeris), remiantis scenarijų, kad šalis iš ES išstotų staigiai ir griežtai.

Netoliese susirinkęs daug gausesnis antrojo referendumo šalininkų būrys pavertė Parlamento aikštę ES vėliavų jūra.

Vienas „Brexit“ šalininkas mėgino prisidėti prie šių eitynių ir buvo sulaikytas policijos, skambant kitų protestuotojų šūksniams „Padugnė!“, bylojantiems apie didėjančią įtampą.

Kiti reiškė palaikymą antram referendumui, nors Th. May vyriausybė tokią galimybę atmeta.

Neaiškūs tolesni žingsniai

Tapusi premjere 2016 metų liepą Th. May užsibrėžė išpildyti rinkėjų valią, atsisakiusi savo ankstesnio nepalankumo siūlymams išstoti iš ES ir ne kartą sakiusi, kad „Brexit“ reiškia „Brexit“.

Tačiau susidūrusi su didžiuliu pasipriešinimu Th. May nusprendė atidėti gruodį planuotą surengti parlamento balsavimą dėl „Brexit“ sutarties, tikėdamasi laimėti Briuselio nuolaidų, taip pat vildamasi, kad per Kalėdų atostogas kai kurie įstatymų leidėjai gali persigalvoti.

Tačiau ES lyderiai pateikė tik neįpareigojančių išaiškinimų, o į Th. May stovyklą perėjo labai mažai parlamento narių.

Atrodo, kad dabar JK vyriausybė mėgins prastumti parlamente antrą, bet labai panašią „Brexit“ sutarties versiją. Jeigu šis planas neišdegtų, gali netgi būti mėginama siūlyti balsuoti trečiąkart.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) antradienį grįžo iš Strasbūro į Briuselį, kad „susitvarkytų su situacija po balsavimo“, informavo jo biuras.

Iškart po balsavimo Londone jis pareiškė: “Raginu Jungtinę Karalystę kaip įmanoma greičiau paaiškinti savo ketinimus. Laiko beveik nebeliko.”

Tuo metu Strasbūre Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) iškėlė idėją, kad su Londonu gali būti toliau deramasi, tačiau visiškai persiderėti dėl susitarimo teksto, jo teigimu, neįmanoma.

„Brexit“ šalininkai ir oponentai priešinasi Londono ir Briuselio pasiektam susitarimui dėl skirtingų priežasčių, ir daugelis būgštauja, kad Britanija gali įstrigti nepalankiuose prekybos santykiuose su ES.

Nuo pat referendumo 2016-ųjų birželį Britanijoje veda aštrūs debatai dėl šalies vietos pasaulyje, kurstantys nesutarimus britų šeimose.

Finansų rinkos irgi atidžiai stebėjo įvykius Londone, kelios prekybos valiutomis kompanijos pasisamdė naujų darbuotojų balsavimui, o mažiausiai viena iš kompanijų apribojo prekybą.

Gresia išstoti be susitarimo

Daugiausiai kritikos sulaukia nuostata išlaikyti atvirą sieną tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, Britanijai įsipareigojant laikytis kai kurių ES prekybos taisyklių, kol Londonas ir Briuselis susitars dėl naujos ekonominės partnerystės, t. y. neribotą laiką.

Th. May vyriausybę palaikančios Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos (DUP) atstovas „Brexit“ klausimais Sammy Wilsonas (Semis Vilsonas) BBC sakė, kad jo partija susitarimo nepalaiko, kadangi turi būgštavimų dėl sienos su Airija.

Jei atlaikys balsavimą dėl pasitikėjimo, vyriausybė vėliausiai iki pirmadienio turės nuspręsti, kaip elgtis toliau.

Tiek Britanijoje, tiek ES vis garsiau svarstoma, kad Th. May gali paprašyti atidėti „Brexit“.

Tačiau vienas diplomatinis šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad atidėti „Brexit“ būtų galima ne ilgiau kaip iki birželio 30-osios, kai susirinks naujasis Europos Parlamentas.

Išstojimo sutartyje, be kita ko, numatyti planai dėl pereinamojo laikotarpio po „Brexit“, kad būtų užtikrintas tęstinumas, kol bus sutarta dėl naujų santykių. Mainais Londonas toliau mokėtų į ES biudžetą.

Jeigu sutartis nebus patvirtinta, Britanija ateinantį pavasarį turės nutraukti 46 metus trukusius ryšius su artimiausiomis kaimynėmis be jokio pereinamojo laikotarpio ir nesutarus dėl naujų santykių, o tai gresia skaudžiomis pasekmėmis.

   

[email protected], +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Antradienis, sausio 15

2019.01.15 23:16
Užsienio naujienos 2019.01.15 23:16
2019.01.15 22:40
Užsienio naujienos 2019.01.15 22:40
2019.01.15 22:00
Užsienio naujienos 2019.01.15 22:00
2019.01.15 19:35
Užsienio naujienos 2019.01.15 19:35
2019.01.15 15:26
Užsienio naujienos 2019.01.15 15:26
2019.01.15 14:12
Lietuvos politika 2019.01.15 14:12
1 2 3 4 5
 
2019.01.16 07:19 |Kategorija:  Komentarai

Ramūnas Vilpišauskas. Ko nori britai? - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Ramūnas Vilpišauskas

2019-01-16

Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie nepritarė premjerės T. May susitarimui. Tai mažina tikimybę, kad premjerė mėgins perkalbėti dalį parlamento narių pakeisti nuomonę ir dar kartą pateiks tą patį susitarimą parlamentui, tikėdamasi, kad dar vienas balsavimas baigsis teigiamu rezultatu.

Tačiau tolesnė įvykių raida lieka neaiški. Aišku, tik kad leiboristų siūlymu jau trečiadienį parlamente planuojama balsuoti dėl nepasitikėjimo T. May vyriausybe. Tikėtina, kad šis balsavimas baigsis nesėkme jo iniciatoriams, nes išankstiniai rinkimai nebūtų naudingi nei Brexit rėmėjams konservatorių partijoje, nei koalicijos partneriams Demokratinei junionistų partijai. Tad balsavimas dėl išstojimo iš ES sutarties neturėtų būti išankstinių rinkimų ženklu, nes pastarieji galėtų padidinti leiboristų bei kitų šalies narystę ES remiančių partijų narių skaičių parlamente, o kartu ir antro referendumo dėl narystės ES, apie kurį kalba vis daugiau JK parlamento opozicijos politikų, tikimybę.

Jei netrukus paaiškės atsakymas į klausimą dėl to, ar ši vyriausybė tęs savo darbą, tai atsakymo į klausimą, kaip toliau klostysis JK santykiai su ES dar teks palaukti. Kol kas galimi scenarijai varijuoja nuo išstojimo be jokio susitarimo, kuris būtų ekonomiškai žalingiausias pačiai JK, iki išstojimo atidėjimo ar antrojo referendumo dėl narystės ES. Tikėtina, kad jei T. May laimės balsavimą dėl pasitikėjimo vyriausybe, ji imsis bandymų rasti kelią, kurį palaikytų dauguma parlamento narių.

Tačiau esminis klausimas – ar jos pastangos rasti daugumai priimtiną sprendimą vestų link kitokio išstojimo sutarties turinio, nes tada reikėtų ir ES reakcijos, kuri iki šiol kartojo, kad pasiektas išstojimo susitarimas yra vienintelis tinkamas. Abejotina, kad ES pakeistų savo poziciją, kuri buvo suformuota siekiant išvengti precedentų ir dėl to net ignoruojant ekonomines tokios principingos laikysenos pasekmes, bei atsisakytų savo nuostatų dėl ES bendrosios rinkos integralumo ir Airijos sienos klausimo. Tad jei B. Johnson ir kiti aktyviausi JK išstojimo iš ES šalininkai tikisi, kad atmestas JK vyriausybės susitarimas su ES sustiprins T. May derybines pozicijas grįžtant prie derybų su ES, greičiausiai paaiškės, kad jis ir vėl klysta, kaip Brexit šalininkai klydo jau ne kartą, ignoruodami realybę ir veikiausiai nesuprasdami, kaip veikia ES.

ES iš tiesų gali grįžti prie derybų stalo, tačiau laikydamasi jau anksčiau išsakytų principų – o tai reiškia, kad JK vėl tektų rinktis tarp švelniausio Brexit varianto, t.y. Norvegijos tipo narystės ES bendrojoje rinkoje, kurį ne be pagrindo kategoriškai atmeta Brexit šalininkai, arba Kanados ir ES laisvosios prekybos susitarimo varianto, kuris dar labiau apribotų ekonominius santykius tarp JK ir ES, nei JK parlamente atmesta išstojimo sutartis. Be to, pastarasis variantas reikštų, kad laisvo judėjimo kertant sieną tarp Airijos ir Šiaurės Airijos išsaugojimas veikiausiai sukurtų nuolatinius reguliavimo skirtumus tarp Šiaurės Airijos ir likusios JK, kuriam kategoriškai priešinasi Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija. Kitaip sakant, vėl būtų grįžta prie tos padėties, kuri buvo prieš beveik du metus, kai JK vyriausybė pateikė prašymą išstoti iš ES, tik nuo tada vykusių derybų istorija jau bus suformavusi apribojimus tam, kiek ES galėtų nusileisti, mėgindama padėti JK vyriausybei rasti kažkokį daugumai šalies parlamento narių priimtiną susitarimą.

Taigi, politinis chaosas, kuris kilo, inicijavus referendumą dėl JK išstojimo iš ES, tęsiasi. Nors JK išstojimo iš ES scenarijus vis dar neaiškus, per šiuos du metus tapo aiškūs keli kiti dalykai. Narystė ES apima daugelį kiekvienai jos narei, net ir tokiai didelei ir įspūdingus rodiklius daugelyje sričių nuo gynybos iki švietimo turinčiai valstybei kaip JK, svarbių ryšių su likusiomis ES šalimis. O išstojimas reiškia, kad keičiasi šių ryšių reguliavimas ir dažniausiai keičiasi taip, kad atsiranda naujų apribojimų, už kuriuos reikia susimokėti, ypač išstojančiai šaliai. Taip pat tapo aišku, kad derybose dėl išstojimo žaidimo taisykles diktuoja ES, nes išstojančioji šalis yra silpnesnėje padėtyje – Jungtinei Karalystei tarpusavio ryšiai su ES yra daug svarbesni, nei pastarajai su JK. Be to, ir derybos buvo pradėtos pačiai JK tinkamai nepasiruošus joms. Už tai didžiausia atsakomybė tenka už Brexit agitavusiems JK politikams, kurie ignoravo analitikų argumentus ir vienos kompetentingiausių ES šalių valstybės tarnybos nuomonę.

Dabartinis politinis chaosas kai kam, kas susirūpinęs dėl to, ar JK išstojimas nepaskatins kitų ES šalių euroskeptikų imtis panašių iniciatyvų, gali kelti pasitenkinimą. Tačiau toks požiūris būtų trumparegiškas ir žalingas. JK išstojimas iš ES jau kainavo daug laiko ir kitų išteklių. Jis parodė, kiek trapūs yra tarptautiniai susitarimai ir kiek nuostolių gali sukelti vidaus politikos žaidimais užsiėmusių politikų neatsakingi veiksmai. Tačiau šiuo metu ES ir jos 27 valstybėms svarbu rasti tinkamą balansą tarp savo vienybės išsaugojimo ir nuoseklumo derybose su JK bei poreikio atsižvelgti į bendrus JK ir ES interesus – ekonominius ir geopolitinius, kuriems kelia grėsmę kai kurie galimi Brexit scenarijai. Reikia nepamiršti, kad Brexit yra žalingas visoms dalyvaujančioms šalims ir visų interesas yra minimizuoti jo žalą. Bet tenka pripažinti, kad tai vis dar labiausiai priklauso nuo pačios JK politikų.

----------

Prof. Ramūnas Vilpišauskas yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius.

Rodyti: